Europos prieinamumo aktas: ką privalo padaryti el. parduotuvės

Europos prieinamumo aktas – tai ES direktyva (ES) 2019/882, pagal kurią nuo 2025 m. birželio 28 d. dalis vartotojams skirtų gaminių ir paslaugų, tarp jų el. parduotuvės, turi būti prieinami žmonėms su negalia. Lietuvoje aktą perkėlė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV-1633. Šiame straipsnyje aiškiname, kam aktas taikomas, kokios taikomos išimtys, kokie terminai ir ką konkrečiai turi padaryti el. parduotuvė.

Kas yra Europos prieinamumo aktas

Angliškai jis vadinamas European Accessibility Act, sutrumpintai – EAA. Direktyva priimta 2019 m. balandžio 17 d., o valstybės narės iki 2022 m. birželio 28 d. turėjo perkelti ją į savo teisę. Lietuvos Seimas įstatymą priėmė 2022 m. gruodžio 8 d., o reikalavimai pradėti taikyti 2025 m. birželio 28 d.

Aktas nustato vienodus prieinamumo reikalavimus visoje ES. Įmonei, kuri prekiauja keliose šalyse, nebereikia derintis prie skirtingų nacionalinių taisyklių. Svetainėms ir programėlėms reikalavimai grindžiami keturiais principais: turinys turi būti suvokiamas, valdomas, suprantamas ir patikimas, t. y. veikti su įvairiomis naršyklėmis ir pagalbinėmis programomis.

Kam taikomas Europos prieinamumo aktas

Aktas taikomas ne visoms svetainėms, o konkrečioms paslaugoms, kurias įmonė teikia vartotojams. Lietuvos įstatymo 2 straipsnyje jos išvardytos taip:

• el. prekybai – svetainėms ir programėlėms, per kurias vartotojas internetu sudaro sutartį ir perka prekę ar paslaugą;
• vartotojų bankininkystės paslaugoms;
• elektroninių ryšių paslaugoms, pavyzdžiui, telefonijai ir internetui;
• oro, autobusų, geležinkelių ir vandens keleivinio transporto paslaugų elementams: svetainėms, programėlėms, el. bilietams ir kelionės informacijai;
• el. knygoms ir joms skaityti skirtai programinei įrangai;
• audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigai.

Direktyvoje minimi ir skambučiai bendruoju pagalbos numeriu 112, tačiau Lietuvos įstatymo paslaugų sąraše jų nėra: šių skambučių prieinamumo politiką formuoti ir koordinuoti dalyvauja Vidaus reikalų ministerija.

Be paslaugų, aktas apima ir gaminius: kompiuterius ir jų operacines sistemas, išmaniuosius telefonus, televizorius, el. skaitykles, bankomatus, mokėjimo terminalus, bilietų ir registracijos automatus.

Kada svetainė į akto taikymo sritį nepatenka

Informacinė įmonės svetainė, kurioje pristatomos paslaugos, kontaktai ir užklausos forma, bet negalima internetu sudaryti sutarties su vartotoju, paprastai nėra el. prekybos paslauga akto prasme. Aktas netaikomas ir tada, kai parduodate tik kitoms įmonėms. Ribinių atvejų yra nemažai, pavyzdžiui, rezervacijos su išankstiniu apmokėjimu, todėl abejodami pasitarkite su teisininku.

Mikroįmonių išimtis

Paslaugas teikiančios mikroįmonės (Lietuvos įstatyme – labai mažos įmonės) akto reikalavimų laikytis neprivalo. Mikroįmone laikoma įmonė, kuri atitinka abi sąlygas:

Gaminius gaminančioms ar platinančioms mikroįmonėms išimtis siauresnė: prieinamumo reikalavimų jos turi laikytis, tačiau gali nedokumentuoti neproporcingos naštos vertinimo.

Išimtis nedraudžia pritaikyti svetainės savanoriškai. Augdama įmonė gali peržengti mikroįmonės ribas, o tada reikalavimai tampa privalomi iš karto.

Terminai: nuo kada taikomi reikalavimai

Pereinamasis laikotarpis skirtas gaminiams, kuriais teikiama paslauga (pavyzdžiui, mokėjimo terminalams), ir anksčiau sudarytoms sutartims. Pati el. parduotuvė, veikusi dar iki 2025 m. birželio 28 d., reikalavimus turi atitikti jau dabar.

Ką privalo padaryti el. parduotuvė

Direktyva ir jos I priedas el. prekybos paslaugoms numato kelis konkrečius reikalavimus:

1. Prieinama svetainė ar programėlė. Prekių paieška, prekės puslapis, krepšelis ir užsakymo forma turi veikti su klaviatūra ir ekrano skaitymo programa, o tekstas turi būti pakankamai kontrastingas. Praktikoje svetainė vertinama pagal standartą EN 301 549, kuris svetainėms taiko WCAG 2.1 AA kriterijus. Jie paaiškinti straipsnyje WCAG reikalavimai svetainei.
2. Prieinamas prisijungimas ir mokėjimas. Tapatybės nustatymo, saugumo ir apmokėjimo žingsniai turi būti suvokiami, valdomi, suprantami ir patikimi.
3. Informacija apie prekių prieinamumą. Jei gamintojas pateikia informaciją apie prekės prieinamumą, el. parduotuvė turi ją parodyti pirkėjui.
4. Informacija apie paslaugos prieinamumą. Bendrosiose sąlygose ar panašiame dokumente paaiškinkite, kaip jūsų paslauga atitinka reikalavimus. Ši informacija taip pat turi būti prieinama.
5. Neproporcingos naštos vertinimas. Jei kurio nors reikalavimo įvykdyti negalite, nes tai būtų neproporcinga našta arba iš esmės pakeistų paslaugą, tai reikia pagrįsti dokumentuotu vertinimu, pranešti priežiūros institucijai ir vertinimą peržiūrėti bent kas penkerius metus.

Kokiam turiniui aktas netaikomas

Direktyvoje numatytos kelios svetainių turinio išimtys:

• iki 2025 m. birželio 28 d. paskelbti iš anksto įrašyti vaizdo ir garso įrašai;
• iki tos pačios datos paskelbti biuro programų dokumentai, pavyzdžiui, PDF ar Word failai;
• internetiniai žemėlapiai, jei navigacijai svarbi informacija, pavyzdžiui, adresas, pateikiama prieinamai;
• trečiųjų šalių turinys, kurio įmonė nefinansuoja, nekuria ir nekontroliuoja;
• archyvai – turinys, kuris po 2025 m. birželio 28 d. nebeatnaujinamas ir neredaguojamas.

Naujiems vaizdo įrašams, dokumentams ir puslapiams šios išimtys netaikomos.

Kas prižiūri įstatymo vykdymą

Rinkos priežiūrą vykdo kelios institucijos – kiekviena savo paslaugų srityje (įstatymo 6 straipsnis):

• el. prekybos paslaugas, banko paslaugas vartotojams, el. knygas ir gaminius – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT);
• elektroninių ryšių paslaugas – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba;
• keleivių vežimo paslaugų svetaines, programėles ir el. bilietus – Lietuvos transporto saugos administracija;
• audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigą – Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Institucijos nagrinėja skundus, konsultuoja verslą ir rengia gaires, kaip įgyvendinti reikalavimus. Radusi neatitiktį, institucija nurodo per nustatytą terminą ją ištaisyti, o neištaisius – nebeteikti paslaugos.

Įstatymo 23 straipsnis už reikalavimų neatitinkančią paslaugą numato baudą nuo 500 iki 2 500 €. Jei įmonė paslaugą teikia toliau, nors institucija nurodė to nebedaryti, bauda – nuo 1 000 iki 6 500 €, o jei padaryta žalos vartotojo sveikatai – nuo 2 500 iki 15 000 €.

Nuo ko pradėti

1. Nustatykite, ar aktas jums taikomas. Patikrinkite, ar teikiate vieną iš išvardytų paslaugų vartotojams ir ar nesate mikroįmonė.
2. Įvertinkite svetainę. Pradėkite nuo svarbiausio pirkėjo kelio: prekės paieškos, krepšelio ir apmokėjimo.
3. Ištaisykite klaidas ir paskelbkite informaciją apie prieinamumą. Kaip tai padaryti žingsnis po žingsnio, rašome straipsnyje Kaip pritaikyti svetainę neįgaliesiems.

Jei kuriate naują el. parduotuvę, prieinamumo reikalavimus verta įrašyti į techninę užduotį iš karto – vėliau taisyti brangiau. Šis straipsnis yra informacinis ir nepakeičia teisininko konsultacijos.

Jei norite sužinoti, ką jūsų el. parduotuvėje reikia ištaisyti, kreipkitės dėl svetainės pritaikymo neįgaliesiems – pradėsime nuo prieinamumo patikros.